Čia kaupiu ir dalinuosi informacija apie retą kraujagyslių patologiją. Aprašau patirtį. Tai ne profesionalaus mediko užrašai, o mamos požiūris į savo vaiko diagnozę. Įtarti esant įgimtą kraujagyslių malformaciją, pavyzdžiui, kojoje, galima remiantis vienu ar keliais iš šių požymių: portveino spalvos dėmė (liepsninis apgamas), viena koja (pėda) ilgesnė ar ir storesnė už kitą, viena koja šiltesnė už kitą, išsiplėtusios venos... [SVARBU – dėmės gali nebūti]
2010-03-18
Straipsnis apie II tarptautinę kraujagyslių displazijų konferenciją Vilniuje
Štai, mano manymu, labai svarbus Solveigos Potapovienės straipsnis iš Lietuvos sveikatos tinklalapio, parašytas 2009 m. spalio 30 d. (gautas žodinis leidimas įkelti).
Straipsnio nuotraukoje vienas žinomiausių pasaulyje kraujagyslių anomalijų specialistų prof. Dirk A.Loose (Vokietija) ir Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos pirmininkė gyd. Birutė Vaišnytė.
Vilnius pretenduoja į kraujagyslių displazijų sostinę
„Nors nuo II tarptautinės kraujagyslių displazijų konferencijos Vilniuje nepraėjo ir mėnuo, jos dalyviai kitą rengti skubina nelaukus penkerių metų, kaip šįsyk“, - sako viena šio renginio organizatorių, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos pirmininkė gyd. Birutė Vaišnytė. Šiemet ši draugija mini veiklos dvidešimtmetį ir puoselėja tikslą toliau plėtoti kraujagyslių displazijų sritį.
Šią konferenciją organizuoti Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugiją paskatino įgimtos kraujagyslių patologijos aktualumas Lietuvoje. Maždaug trečią - šeštą nėštumo savaitę kraujagyslių raida tampa klaidinga, liga vėliau pasireiškia tiek įvairaus amžiaus vaikams, tiek suaugusiems. Šiai patologijai būdinga, kad ji, kitaip nei hemangiomos, su kuriomis neretai kraujagyslių displazijos painiojamos, ne išnyksta, o progresuoja. Gydymą būtina pradėti penktaisiais-septintaisiais gyvenimo metais, netgi anksčiau. Dažnai kraujagyslių displazija pasireiškia brendimo laikotarpiu, moterims jos eiga pasunkėja nėštumo metu. Įgimtomis kraujagyslių ligomis serga nuo 1 iki 1,5 procento gyventojų, tačiau ligonių sparčiai daugėja, nes pagerėjo diagnostika, gydytojų erudicija. Vis dažniau kraujagyslių displazijos diagnozuojamos mažiems vaikams. Liga gali pasireikšti visose organizmo srityse, kur yra kraujagyslių, todėl pacientai neretai pakliūna pas įvairių sričių specialistus, kurie prastai orientuojasi apie kraujagyslių displazijas. Neretai pacientas, siuntinėjamas nuo vieno specialisto pas kitą negauna pagalbos, pas kraujagyslių specialistus patenka tuomet, kai liga būna pažengusi. Dėl šios priežasties į tarptautinę konferenciją kviesti ne tik kraujagyslių chirurgai, bet ir kitų specialybių gydytojai, kadangi jie visi susiduria su kraujagyslių displazijomis, kaip interdisciplinine problema.
Kraujagyslių chirurgai stengiasi įtraukti į šią sritį dermatovenerologus, pediatrus, kad jie, pamatę odos pakitimus, įtartų kraujagyslių patologiją. Gyd. B.Vaišnytė pripažįsta, kad ir angiochirurgams ne visada joje pavyksta susiorientuoti, nes kraujagyslių anomalijos yra sudėtinga, sunkiai apibendrinama ir klasifikuojama sritis, o diagnostika ir gydymas - itin sudėtingi. Kai kuriuos ligonius anksčiau bandyta siųsti į užsienį, tačiau gydymas brangus, kainuoja 100-150 tūkst. litų, dažnai reikalingas pakartotinas gydymas. Dabar, anot kraujagyslių chirurgės B.Vaišnytės, ir Lietuvoje yra galimybių diagnostikai ir gydymui, reikalinga tik kaupti patyrimą. Ji įsitikinusi, kad sukvietus į Lietuvą patyrusių specialistų, galima ir patirtimi pasidalinti, ir daug ko išmokti. Antrąją konferenciją paskatino surengti ir pirmosios, įvykusios prieš penkerius metus, sėkmė.
Aktyviai displazijų srityje daugiau nei dešimt metų dirbančiai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kraujagyslių chirurgei B.Vaišnytei II tarptautinei kraujagyslių displazijų konferencijai surengti prireikė dvejų metų. Į Vilnių lektorius ji pakvietė dar prieš pusantrų metų, dalyvaudama Pasaulinės kraujagyslių displazijų draugijos (ISSVA – International Society for the Study of Vascular Anomalies) konferencijoje Bostone, kur buvo gerai įvertintas jos skaitytas pranešimas.
Į konferenciją atvyko daug patyrusių kraujagyslių chirurgų - ne tik vieni žinomiausių pasaulyje specialistų iš Hamburgo (Vokietija) prof. D.A.Loose, J.Weber, su kuriais lietuvių angiochirurgai bendradarbiauja daug metų, bet ir prof. W.F.Yakes iš JAV, kuris kaip ir jo kolega D.A.Loose yra buvę Pasaulinės kraujagyslių displazijų draugijos lyderiai, specialistų iš Pietų Korėjos, Japonijos. Tokių žymių specialistų atvykimas į Vilnių rodo, kad ši sritis jau yra toli pažengusi ir Lietuvoje.
Teorinė renginio dalis buvo organizuota taip, kad garsiausi displazijų žinovai sesijų pradžioje skaitė paskaitas, kuriuos sekė trumpesni kolegų pranešimai ir diskusijos. Konferencijos temos apėmė visą įgimtą kraujagyslių patologiją: išplitimą, pobūdį iki tyrimų molekuliniu genetiniu lygmeniu. Jei per I tarptautinę kraujagyslių displazijų konferenciją Vilniuje buvo perskaityti 25 pranešimai, šį kartą – 37, 10 iš jų parengė renginio šeimininkai.
Konferencija buvo ypatinga ir praktine dalimi. Jos metu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose konsultuoti 35 ligoniai, išanalizuoti ir aptarti sudėtingiausi įgimtos kraujagyslių patologijos atvejai, jų diagnostikos ir gydymo galimybės. „Galime tik pasidžiaugti, - sako Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro kraujagyslių chirurgė B.Vaišnytė, kad čia, vienoje progresyviausių šalies ligoninių, jau yra galimybių atlikti moderniausius tyrimus ir pritaikyti šiuolaikinius gydymo metodus ligoniams, sergantiems įgimtomis kraujagyslių ligomis- displazijomis“.
Kraujagyslių chirurgai šios konferencijos metu susipažino su naujausiais diagnostikos ir gydymo metodais, taktika, kitų specialybių gydytojai - su sudėtinga kraujagyslių displazijų patologija, tačiau didžiausios naudos tokiais renginiais, anot vienos iš konferencijos organizatorių, Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos pirmininkės gyd. B.Vaišnytės, siekiama pacientui.
Solveiga Potapovienė
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą