Na ir ką tik gavom pagaliau ilgai lauktą naują kompresinę kojinę. Valio, nebebus vaikas su susiburbulavusia papilkėjusia daugiau :)
P.S. Šiandien užregistravau pas ortopedę. Nors liepė pasirodyt po metų. Na bet jei neramu...
2011-02-07
Visada tas neramumas...
Šiandien vėl po kiek laiko fotografavau mažiaus kojytes... Kojelių skirtumas akivaizdus... Iki šiol neskyrė mums ortopedinio įdėklo, bet dabar, atrodo, turėtų jau skirti. Bandžiau savais namų metodais pamatuoti skirtumą - tai apie 1,5 cm. Minėjo, kad iki 1 cm dar įdėkliuko nereikia nešioti. Atrodo, jau pamiršti tas kojeles, bet kai vėl akivaizdžiai pamatai realų vaizdą, taip neramu... Kažką svajoji apie vaiko ateitį, galbūt kokią sporto šaką, bet kartu ir veji tas mintis, galvoji apie kokią nors kitokią - ne tokią judrią veiklą. Štai dar tik metai prabėgo, kai jau sužinojom tikslią diagnozę ir prognozes. Bet kai pagalvoji... būna tikrai didesnių bėdų, todėl užteks sielotis!!! Yra kaip yra ir yra gerai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Profesionalus sportininkai nebus, bet sportuoti ir judeti - butina. Musu sunus lanko krepsini darzelyje ;) ideklai batukuose sportuoti netrukdo, sunkiau isrinkti ir nupirtki tinkamus batukus
AtsakytiPanaikintiVa o mes dar paduko neturime, tai nežinom tos problemos. O kaip smagu, kad lanko krepšinį, užtat gal ir stypsta aukštas :)
AtsakytiPanaikintiMums irgi B. Vaišnytė sakė, kad nevaržyti judesių, nes kai tik sužinojau diagnozę, galvojau, ką ir kaip čia naujai daryt, o, pasirodo, nelabai ką... Sako, tegul auga kaip normalus vaikas, tik kojinę (ir paduką, kai jau reikės) tegu visada dėvi.