Vakar grįžome iš
Santariškių. Praleidome ten visą dieną (8.00–17.00): ryte – ortopedė,
rentgenas, popiet – dvigubas venų skenavimas (ultragarsu), angiochirurgė ir
vakarop – ortopedijos parduotuvė, kompresinės kojinės matavimas... Taigi
fiksuoju, ką sužinojome.
Ortopedo
konsultacija
Pas ortopedę gyd.
D. Galvydienę stebėjom kojyčių ilgio skirtumą. Gydytoja pažiūrėjo, kaip sūnus
vaikšto, apžiūrėjo stuburiuką. Sakė, kad vaikas tvirtas, save kontroliuoja,
nešlubčioja. Gerai, kad nešioja kojinę ir įdėklą į batą. Stuburiukas irgi
neiškrypęs, nors ir krypsta dėl kojų skirtumo.
Kai gavome
rentgeno nuotrauką, paaiškėjo, kad kojų ilgio skirtumas apie 18 mm. Prieš metus
su puse buvo apskaičiuotas 21 mm skirtumas. Optimistiškai žiūrint – skirtumas sumažėjo,
bet realiai skaičiavimo iš rentgeno nuotraukos paklaida apie 3 mm. Šiaip ar
taip džiaugiamės, kad skirtumas nepadidėjo.
Gydytoja išrašė
naujus įdėklus į batukus. Aukščio nekeitė. Lieka tas pats 1 cm kairei kojai. Pasiūlė
ir mankštas kojyčių raumenims stiprinti.
Angiochirurgo
konsultacija
Mūsų
angiochirurgė gyd. B. Vaišnytė pirmiausia nusiuntė pasidaryti dvigubo skenavimo
ultragarsu. Čia gydytoja A. Dukštaitė matė apie 3–4 arteriovenines fistules. Išvada
– arterioveninės displazijos požymiai. Taigi jau galima ir sakyti, kad mūsų
vaikui – arterioveninė (o ne kuris kitas tipas, apie kuriuos rašiau čia) displazija.
Kaip paaiškino gydytoja
B. Vaišnytė, dvigubu skenavimu galima išmatuoti ir tam tikrą rodiklį (bijau
nusišnekėti, bet manau, kad tai tas pats arterioveninis nuosrūvis, apie kurį
rašyta čia ir čia). Pagal šį rodiklį tiriant periodiškai kraujotaką kojoje galima
stebėti, ar neatsiranda kokių pakitimų, numatyti tolesnę gydymo eigą. Tai nėra labai tikslu, bet vis šis tas, ir tai labai
gerai. Šis rodiklis buvo – RI 0,76.
Gydytoja
pastebėjo, kad dešinė šlaunis plonesnė negu kairė. Tai dėl kojinės mūvėjimo.
Patarė eiti į masažus, mankštas, prašyti kineziterapeuto, kad pamokytų pratimų šlaunims
stiprinti. Tačiau kompresinės kojinės ilgio nesiryžo trumpinti (kojinių būna
įvairių ilgių. Mūsų – iki kirkšnies. Galima užsakyti ir iki keliuko). Dėl to,
kad (1) vaikas per mažas, gali nelabai išeiti tą trumpesnę mūvėti – ji gali smukčioti ir (2) kraujotaka netaisyklinga ir šlaunyje, taigi kojinės reikia ilgos.
Dar daugiau –
mūsų naujoji kojinė bus nebe II kompresijos, o III. Nes vaikas greičiau auga, šiuo
metu reikia labiau prižiūrėti kraujotaką. Gydytoja pažymėjo, kad dabar labai
svarbu lankytis reguliariai kas 6 mėn. (o ne taip, kaip darėme iki šiol – kas 8–10 mėn.) ir kad lauks mūsų rudenį. Taip
pat priminė, kad neišvengiamai mūsų laukia intervenciniai tyrimai su pilna
narkoze ir, aišku, operacijos kažkada ateity, apie ką dar nesinori galvoti.
Vis dėlto rimtesni tyrimai numatomi visai netrukus.
Ortopedijos
parduotuvėje
Parduotuvėje IDEMUS išmatavus sūnaus
koją, užsakėme naują kojinę. Kaina – 234 Lt (su siuntimu per kurjerį į kitą miestą – 244 Lt). Šįkart paklausiau pardavėjų, kokias diagnozes
turintys žmonės gauna kompensaciją už kojines. Man atsakė, kad – deja,
kompresinės kojinės išvis nekompensuojamos.
Kojinės lauksime
maždaug po mėnesio. Smalsu, kaip vaikas toleruos III kompresijos kojinę.
Tikiuosi, viskas bus gerai. Juolab, kad kol kas viskas taip ir atrodo...