Visai neseniai apsilankėme pas ortopedę, ji siuntė darytis kojyčių rentgeno nuotraukos, skaičiavo kojų kaulų ilgio skirtumą. Susumavus blauzdos ir šlaunies ilgius išvada tokia, kad kairė koja trumpesnė už dešinę 2,1 cm, (šlaunikaulis 0,4 cm, blauzdikaulis 1,7 cm) taigi išrašė ortopedinį įdėklą, (kurį kažkodėl nuolat vadinu ortopediniu paduku..., reikėtų jau ir atprasti...), jį reikės dėti į kairį batą, kad išsilygintų kojyčių skirtumas ir būtų koreguojama laikysena, mažesnis krūvis tekstų klubų sąnariams, stuburui.
Sakė, ortopedinis įdėklas turėtų būti pradžioje apie 1 cm aukščio, kad kūnas priprastų, ir aukštinamas iki 1,5 cm, ne daugiau.
Kaip įrašyta kortelėje - pernai kojyčių skirtumas buvęs toks pats (tik tada važiavome be siuntimo, gydytoja skubėjo, apžiūrėjo kojeles tik iš akies, o nusiuntus pas rentgenologą, atsakymo nežiūrėjo ir nekomentavo, mat iš akies skirtumas atrodė maždaug 1,5 cm - o iki tokio skirtumo ortopedinio įdėklo rekomenduojama nė neskirt). Taigi kol kas gera žinia ta, kad skirtumas nepadidėjo.
Išrašydama paduką gydytoja šalia Klippel-Trenaunay-Weber sindromo kodo (Q87.22) bei kairės kojos sutrumpėjimo kodo (M21.76) įrašė ir plokščiapadystės kodą (Q66.5), nes tik tokiu atveju įdėklas kompensuojamas. Greitu metu eisime užsakyti šios naujosios priemonės, pamatysime, kaip sūnui seksis jį dėvėti.
P.S. Pamąstymai... Įdomu, kad ortopedijoje lyginant ilgio skirtumą mums visada sakoma, kad kairė koja sutrumpėjusi... nors iš tikrųjų yra atvirkščiai, šiuo atveju kairė koja vystosi normaliai, o kaip tik dešinė yra pailgėjusi - dėl įgimtos kraujagyslių displazijos ar dar vadinamojo Klippel Trenaunay sindromo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą